Nedidelis kaimas prie Grūdos upės, Dainavos girios apsuptyje - ten, kur miškas, vanduo ir tyla vis dar svarbesni už skubą.
Darželiai įsikūrę Varėnos rajone, Marcinkonių seniūnijoje, pietvakarinėje Lietuvos dalyje. Kaimą supa Dainavos giria - Darželių, Barsukinės ir Ažutos miškai, per jį teka Grūdos upė, o prie įvažiavimo stovi medinis kryžius.
Administraciniu požiūriu kaimas priklauso Margionių seniūnaitijai, kartu su Grybaulia, Rudnia, Margioniais ir Kapiniškiais. Nuo Druskininkų - apie 23 km, nuo Varėnos - apie 30 km, nuo Vilniaus - apie 110 km.
Pavadinimas kilęs iš žodžio „darželis“ - mažas daržas. Greičiausiai kaimas ir prasidėjo nuo daržų prie Grūdos.
Senuosiuose raštuose, pavyzdžiui lenkiškuose, kaimas vadintas Derżelańce.
Nuotraukos: Darželių kaimo bendruomenė (Facebook grupė „Darželiškiai“) ir jos nariai.
Darželių kaimo bendruomenė veikia daugiau nei penkiolika metų. 2026 m. rudenį kaimas ėmėsi projekto „Žydzi Daržãliai“: sutvarkė 12 metrų aukščio kaimo kryžių, atnaujino jo aplinką ir apsodino ją gėlėmis. Darbus kaimynai dirbo patys, o techniką, patirtį ir stiprias rankas pasidalijo ir kaimyninių kaimų draugai.
Projektui skirta 3 980 Eur iš Varėnos rajono savivaldybės (Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2025-2028 m. veiksmų plano priemonė). Už šiuos pinigus rengiamos ir edukacijos: tradiciniai dzūkiški gėlių darželiai, šiaudinių sodų rišimas, popieriaus karpiniai, vaškinių žvakių liejimas, Advento vainikų pynimas ir Advento vakaronė.
Spalio 23 d. prie kryžiaus sodinamos paskutinės gėlės ir svogūnėliai - kad pavasarį kaimas pražystų dar ryškiau.
„Širdzy žydzi Daržaliai“ - tai ne tik apie žydinčias gėles. Tai apie bendruomenę, kuri pražysta tada, kai žmonės savo laiką, darbą ir širdį dovanoja vieni kitiems.
Projektas „Žydzi Daržãliai“ finansuojamas Varėnos rajono savivaldybės lėšomis. Nuotraukos: Darželių kaimo bendruomenė.
Kaimas gyvena pagal gamtos ir švenčių ritmą. Čia kasmet pasikartoja tai, ką žmonės daro kartu jau daug metų.
Festivalis „Subatėlės vakarėly...“ - respublikinis folkloro festivalis, kurį rengia Dzūkijos nacionalinis parkas; 2025 m. vyko dvidešimtą kartą, 2026 m. - jau dvidešimt pirmą. Atidarymas - Darželiuose, paskui festivalis keliauja į kitus šilų kaimus. Nuotraukų autoriai: Broliai Černiauskai, Vytautas Černiauskas ir kiti bendruomenės nariai.
Darželiuose audimas gyvas tiek, kiek gyvi jo žmonės. Kaimo audėja Marija Maziukienė (1937-2025), gimusi Kašėtų kaime, į Darželius atėjo ištekėjusi ir čia nugyveno visą gyvenimą. Ji audė divonus, abrusus, takus, o sudėtingą kaišytinę techniką atsinešė iš gimtųjų Kašėtų - Darželiuose tokio divono beveik nebuvo daugiau. Apie ją ir jos audinius sukurti du dokumentiniai filmai (kūrėjai - „Parėdzymai“), prieinami jų YouTube kanale.
2025 m. kaimo moterys vėl sėdo prie staklių: Darželiuose vyko audimo mokymai, o keturnytės audimu išausti takai ir skaros jau puošia pirkias.
Nuo 2025 m. per Rasas rengiamas ir Šilų amatų ir mainų turgelis: uogienės, duona, sūriai, megzti žaislai ir audiniai iš daugiau nei dešimties vietos amatininkų.
Darželių ženklas - du paukščiai ir gėlė. Jis puošia keramikinius puodelius ir marškinėlius su šūkiu „Širdzy žydzi Daržaliai“. Viešoje kaimo knygų spintelėje knygos kasdien keičiasi - jas atneša ir paima ir vietiniai, ir pravažiuojantys.
Kaimo pievoje pamažu auga skulptūrų parkas: pradėjo Darželių anūkas Vladas Gaidys, vėliau prisidėjo kaimyninio kaimo meistras Linas Čeplikas ir merkiniškis Vytautas Černiauskas. Audinių nuotraukos: „Parėdzymai“ (Robertas Pledas ir kiti).
Didžiausias Lietuvos miškų masyvas. Dzūkijos nacionaliniame parke miškai užima apie 91 % ploto, vyrauja sausi pušynai, o grybų ir uogų čia netrūksta.
Vingiuota, skaidri, apatiniame tėkmės ruože - su slenksčiais ir akmenimis. Nuo Darželių prasideda populiarus baidarių maršrutas link Marcinkonių.
Darželių girininkijos miške auga penkios drevėtos pušys - saugomi gamtos paminklai, liudijantys senąją drevinės bitininkystės tradiciją. Viena jų stovi pačiame kaime.
Šiaurinėje kaimo dalyje stūkso Darželių drevėtoji pušis (dravė): apie 25 m aukščio, 1,08 m skersmens, su viena išskobta drevė. Tai viena iš 22 drevėtų pušų Dzūkijos nacionaliniame parke, paskelbtų gamtos paveldo objektais - senosios drevinės bitininkystės liudininkė.
Neseniai pušį sutvarkė medžių priežiūros specialistai: už parko lankytojų bilietų lėšas nugenėta laja, kad pušis ilgiau išliktų gyva ir nekeltų pavojaus pėstiesiems bei automobiliams. Darbai kainavo 1000 Eur.
Kaimo kiemuose gyvena ir kiti gamtos vaizdai: šimtametė liepa dūzgia nuo bičių, joje įrengtas inkilas pelėdai, o pavasarį pievose sulaukiama gandrų pulkų. Retkarčiais virš kaimo netgi sušvyti pašvaistė.
Tiek užima Dainavos giria - didžiausias Lietuvos miškų masyvas. Apie 90 % medynų sudaro pušynai.
Girioje yra apie 70 pelkių, per 90 ežerų ir tvenkinių, o per ją teka Merkys su intakais.
Tiek girios medžių paskelbta gamtos paminklais. Penki iš jų - drevėtos pušys Darželių girininkijoje.
Maždaug tiek metų Čepkelių raistui - didžiausiai Lietuvos aukštapelkei, už kelių kilometrų nuo Marcinkonių. Nuo 1993 m. tai tarptautinės svarbos šlapžemė.
Nuo XIV a. antrosios pusės minimi drevininkai - valstiečiai, kurie prižiūrėdavo miško bičių medžius, o savininkui mokėdavo duoklę medumi ir vašku.
Tokio ilgio siaurąjį geležinkelį iš Marcinkonių į Katrą 1914 m. nutiesė vokiečių okupacinė valdžia - juo išvežtos gražiausios girios pušys ir eglės.
Drevinės bitininkystės ekspoziciją Musteikos kaime lankytojai galėjo aplankyti daugiau nei penkiolika metų, kaip ir senovėje - lipant į pušis su virve ir geiniu.
Dzūkijos nacionalinis parkas įsteigtas 1991 m. ir yra didžiausias Lietuvoje - jo plotas siekia apie 58 500 hektarų. Jis saugo žemyninių kopų masyvus, upynų ekosistemą, unikalias versmes, Ūlos skardžius, taip pat dzūkų kaimų architektūrą ir tradicijas.
Nuo 2011 m. parkas kartu su Čepkelių rezervatu priklauso Europos vertingiausių laukinės gamtos teritorijų tinklui (PAN Parks) - vienintelis tokio lygio tinklo narys Lietuvoje.
Parko nuostatai kaip ypatingą vertybę įvardija šilinių dzūkų kaimus su sena medine architektūra, amatais ir papročiais. Darželių kaimynystėje jų ypač daug.
Etnokultūrinis šilinių dzūkų kaimas, viena iš parko ašių, minimas greta Zervynų ir Musteikos.
Parko „sostinė“: direkcijos istorija, etnografinis ansamblis nuo 1971 m., etnografijos ir Čepkelių rezervato muziejai.
Kaimas prie Ūlos, minimas nuo 1742 m., garsus drevėtomis pušimis ir Zervynų ąžuolu.
Šio krašto tradicijas - audimą, šiaudinius sodus, juostų pynimą, Velykų margučius - kaimo žmonės dar puoselėja patys. Daugiau jų istorijų atsiras šiame puslapyje.
Sausą vasarą Grūda seklėja, todėl prieš planuojant maršrutą verta pasitikslinti vandens lygį.
Parke gyvena vilkai ir lūšys, žiemą ganosi briedžiai. Ramus pasivaikščiojimas nuo Darželių taip pat gali baigtis įspūdingu gamtos susitikimu.
Į Darželius važiuojama asfaltuotu keliu Marcinkonys - Druskininkai. Koordinatės: 54,022° š. pl., 24,333° r. ilg.
Vasarą ir rudenį parke daug žmonių, tad verta ruoštis iš anksto.
Skirdami 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio asociacijai „Darželių kaimo bendruomenė“ (kodas 302480138), padedate tvarkyti kaimo aplinką, rengti šventes ir burti kaimynus. Jums tai nieko nekainuoja.
Bendruomenės naujienos ir kasdienybė - Facebook grupėje „Darželiškiai“.